- sambarinis
- sámbarinis, -ė adj. (1) Rd 1. susijęs su sėjos baigimo ar derliaus nuėmimo pabaigtuvėmis: Iš jėzuitų pasakojimų aiškėja, kad tos sambarinės apeigos turėdavusios tam tikrą religinį pobūdį rš. 2. Rd daromas, skiriamas sambariui, sudėtinis, sumestinis; XVI–XVII a. istorijos šaltiniai … mini sambarį birželio pabaigoje, kai, baigę sėją, kaimo gyventojai darydavę sudėtinį, vadinamąjį sambarinį alų, pjaudavę aukai jautį ar aviną MLTEIII153-154. 3. visiems priklausantis, bendrai naudojamas: Senovėj daug buvo pievų sambarinių Kv. 4. mišraveislis: Bulvės sámbarinės Pln.
Dictionary of the Lithuanian Language.